Vietos pasirinkimas

Pasirenkant vietą šiltnamiui, reikia žiūrėti, kad augalams užtektų saulės. Idealu statyti šiltnamį šiaurės pietų kryptimi, kad įėjimas būtų iš pietų, o šiaurėje galinė šiltnamio dalis. Svarbiausia augalams gauti rytinės ir pietinės saulės, nes pavasarį, kai lauko temperatūra ankstyvą rytą yra žemiausia, pirmi saulės spinduliai daro stebuklus. Jei augalai saulės gauna tik nuo pietų, pirmoje dienos dalyje temperatūra šiltnamyje gali pavojingai nukristi.
Karštą vasaros dieną – atvirkščiai: šiltnamis gali kaip tik per daug prikaisti. Todėl šiek tiek lengvo pavėsio nepakenktų. Tam tiktų pietinėje pusėje pasodintas medelis ažūriška laja, pavyzdžiui, vyšnia ar slyva, kuris pavasarį dar neturės lapų, o vidurvasarį teiks lengvą pavėsį karščiausiomis valandomis.

Šiltnamio dydis

Kuo didesnis šiltnamis, tuo geriau augalams: daugiau erdvės, laisviau cirkuliuoja oras, geriau išlaiko šilumą (ne taip greitai atšąla naktį), todėl viduje mažesni temperatūros svyravimai. Planuodami šiltnamį, apskaičiuokite jo dydį pagal tai, kiek auginsite daržovių, ar jas konservuosite žiemai. Pavyzdžiui, vidutiniškai skaičiuojami 4 pomidorų daigai vienam kvadratiniam metrui.

Ar agurkus ir pomidorus auginti atskirai? Tikrai geriau atskirai. Pomidorams reikia sauso oro ir daug drėgmės žemėje, o agurkams – drėgno oro. Jei šiltnamis tik vienas, galbūt agurkus verta auginti lauke, po laikina priedanga, kur jie Lietuvos sąlygomis puikiausiai užaugs. Pomidorus lauke auginti sudėtingiau, be to, juos tinka auginti su paprikomis, reikalaujančiomis panašių sąlygų. Norint sutalpinti viską viename šiltnamyje, galima bandyti sodinti pomidorus bent jau arčiau įėjimo, kur daugiau gryno oro, o agurkus - šiltnamio gale, kur drėgmė geriau užsilaiko. Apsvarstykite ir pertvarą – paprastai tuomet šiltnamis turi du įėjimus iš skirtingų pusių. Šiltnamyje galima auginti ir kitus, ne visai įprastus, augalus. Šiltnamis vynuogėms būna gerokai aukštesnis. O moliūgai ir arbūzai auginami panašiomis sąlygomis kaip agurkai, tik jie kabinami aukštai, o didesniems užsimezgusiems vaisiams reikalingas prilaikymas.

Medžiagos

Dažniausiai šiltnamiai dengiami plėvele, plastiko danga arba stiklais. Šiltnamiai su plastikine (polikarbonato) danga labai patogūs, palyginti su stikliniais, jie geriau įšyla, yra lengvesnės konstrukcijos, nereikia rimtų pamatų. Tačiau pasirinkite patikimą tiekėją, kad konstrukcija būtų pakankamai tvirta – kad vėjas jūsų šiltnamio nenuneštų pas kaimynus. Polikarbonato danga būna skirtingo storio – kuo storesnis, tuo geriau išlaiko šilumą. Svarbus dalykas – vėdinimas. Jei šiltnamis 3 m ilgio, užtektų ir dviejų šoninių atidaromų langelių, tačiau kuo jų daugiau, tuo geriau. Šiltnamio gale langelis taip pat reikalingas. Jei taupote savo laiką, verta investuoti į automatiškai atsidarančius ir užsidarančius langelius – tai paprastas sprendimas, kuris nereikalauja elektros, bet jau vienu žingsniu gali sumažinti jūsų laiką, skiriamą šiltnamiui.

Viršutinę šiltnamio durų dalį padarykite atidaromą. Jei paliksite atviras ne duris, o tik jų viršutinę dalį, į vidų pateks mažiau vėsaus oro, einančio pažeme, oro temperatūra šiltnamyje išliks stabilesnė.
Nepatariame šiltnamį dengti polietilenine plėvele. Plėvelė nėra atspari ultravioletiniams spinduliams. Todėl renkantis naują šiltnamį geriausiai rinktis su polikarbonato danga, o tai garantuos ilgaamžiškumą, atsparumą visoms oro sąlygoms. Gerai, jei šiltnamio stogą galite nuimti žiemai, kad ant žemės patektų sniego. Krituliai būtini, kad vyktų natūralūs gamtiniai procesai, žemė atsigautų. Žinoma, tuomet rudenį turėsite darbo su šiltnamio stogo nuėmimu, o pavasarį – su uždengimu. Jei šiltnamio stogas paliekamas, žiemą reikia į vidų įnešti sniego, nes svarbu, kad žemė neperdžiūtų.